Siracido 39

₁Koks nepaprastas žmogus,

kuris pasišvenčia tyrinėti Aukščiausiojo Įstatymą!

Jis ištiria visų protėvių išmintį

ir imasi pranašysčių;

₂jis brangina garsiųjų žmonių posakius

ir gilinasi į palyginimų gelmes;

₃jis tyrinėja paslėptą patarlių prasmę

ir įninka į palyginimų mįsles.

₄Jo paslaugomis naudojasi didžiūnai,

jis dalyvauja valdovo sueigoje.

Jis keliauja po svetimas šalis,

kad patirtų, kas gera ir pikta kitur.

₅Jis mėgsta anksti keltis,

norėdamas ieškoti Viešpaties, savo Kūrėjo,

ir melstis Aukščiausiajam.

Jis garsiai meldžiasi,

prašydamas atleisti jam nuodėmes.

₆Tada, jeigu Viešpats Visagalis nori,

jis bus pripildytas supratimo dvasios,

bers savo išminties žodžius

ir šlovins Viešpatį malda.

₇Viešpats parodys, ką patarti ir ką perprasti,

mąstant apie Dievo paslaptis.

₈Todėl jis skelbs, ką yra išmokęs,

ir didžiuosis Viešpaties Sandoros Įstatymu.

₉Daugelis girs jo supratimą,

jis niekada nebus užmirštas.

Neišblės jo atminimas,

per kartų kartas bus gyvas jo vardas.

₁₀Tautos kalbės apie jo išmintį,

ir bendrija skelbs jam pagyrimus.

₁₁Kol gyvena, jis vienas iš tūkstančio,

o kai miršta, palieka gerą vardą.

₁₂Širdyje turiu daugiau ką pasakyti;

esu toks kupinas, kaip mėnulis pilnaties metu.

₁₃Klausykitės manęs, mano ištikimieji vaikai,

ir skleiskite vainiklapius lyg rožė,

pasodinta prie tekančio vandens.

₁₄Skleiskite savo malonų smilkalų kvapą,

pražyskite tarsi lelija.

Teikite kvapą ir giedokite šlovės giesmę,

garbinkite Viešpatį už visus jo darbus.

₁₅Skelbkite jo vardo didingumą,

ir šlovindami jį dėkokite

giesme, arfa ir visais styginiais instrumentais!

Skelbkite ir giedokite džiaugsmingai:

₁₆„Kokie nuostabūs visi Viešpaties darbai!

Ką tik jis įsako, įvyksta skirtu laiku.

Nereikia klausti: ‘Kas tai?’ – arba: ‘Kodėl tai?’ –

nes atėjus laikui į tokius klausimus bus atsakyta“.

₁₇Jo žodžiu susikaupė jūra tartum pylimas,

ir jo įsakymu buvo padarytos vandens talpyklos.

₁₈Užtenka jam įsakyti, ir vykdoma jo valia;

niekas negali apriboti jo galios išgelbėti.

₁₉Prieš jį visi žmonijos darbai,

niekas negali būti paslėpta nuo jo akių.

₂₀Jo žvilgsnis apima visa nuo amžių pradžios iki galo;

nieko nėra, kas būtų jam nelaukta.

₂₁Tad nėra reikalo klausti: „Kas tai?“ – arba „Kodėl tai?“ –

nes visa, kas sukurta, turi savo paskirtį.

₂₂Jo palaiminimas užtvindo išdžiūvusią žemę lyg Nilas,

pagirdo žemės paviršių lyg Eufratas.

₂₃Jo pyktis taip pat išvaro ištisas tautas,

kaip vešlią lygumą pavertė druskinga dykuma.

₂₄Doriesiems jo keliai lygūs,

nedorėliams – pilni akmenų.

₂₅Iš pat pradžių gera buvo sukurta geriesiems,

o gera ir pikta – nedoriesiems.

₂₆Būtiniausi žmogaus gyvasčiai

vanduo ir ugnis, geležis ir druska,

kviečių miltai, pienas ir medus,

vynuogių kraujas, aliejus ir drabužis.

₂₇Geriems žmonėms visi šie dalykai geri,

bet nusidėjėliams jie pasidaro blogi.

₂₈Būna audros vėjų, skirtų nubausti,

kurie savo šėlimu gali perkelti kalnus.

Atėjus atsiteisimo dienai, jie parodys savo jėgą

ir numalšins savo Kūrėjo pyktį.

₂₉Ugnis ir kruša, badas ir maras –

visi jie irgi sukurti bausmei.

₃₀Plėšrūs žvėrys, skorpionai ir gyvatės,

keršijantis kalavijas nedorėliams sunaikinti –

visi jie sukurti

ir laikomi jo svirne skirtam laikui.

₃₁Jam įsakius, jie džiūgauja,

visados pasirengę jam tarnauti žemėje;

atėjus laikui, jie paklus jo žodžiui.

₃₂Todėl iš pat pradžių buvau tuo įsitikinęs,

išmąstęs ir palieku užrašęs:

₃₃„Visi Viešpaties darbai geri“, –

nes jis pasirūpina kiekvienu reikalu jam skirtu laiku.

₃₄Tad nėra reikalo sakyti: „Tai blogiau negu tai“, –

nes visa įrodo savo vertę skirtu laiku.

₃₅Tad skelbk šlovės giesmę visa širdimi ir balsu,

garbink Viešpaties vardą!